Tai yra antroji visos istorijos dalis. Jeigu neskaitėte pirmosios dalies – pradėkite čia. Pirmoje dalyje išsiaiškinome, kad elektros kainų padidėjimas buvo stebimas visoje Europoje ir to priežastis – išaugusi dujų kaina. Taip pat pastebėjome, kad Lietuvoje elektros kainų augimas buvo spartesnis nei kitur ir, kad Lietuvos kaina yra viena aukštesnių. Toliau tęskime analizę ir bandykime suprasti – kodėl elektros kainos augo greičiau ir kodėl jos yra aukštesnės nei kitose Europos valstybėse.
Disclaimer. Darydamas šią analizės dalį jaučiausi mažiausiai užtikrintas, kadangi čia pagrindinę įtaką turi elektros gamybos šaltiniai, jungtys, jungčių pralaidumai, gamybos ir vartojimo balansas ir dar turbūt daugybė kitų faktorių, kuriuos visus išmanyti reikia dirbti energetikos srityje. Jeigu bus skaitančių energetikos ekspertų – pakomentuokite, jeigu matysite netikslumų.
Pradėkime kur baigėme praeitą kartą:
Už Lietuvą didesnės kainos buvo tik Austrijoje ir Prancūzijoje. Tačiau galima aiškiai išskirti dvi puses:
- Pilkąją. Švedija, Norvegija, Suomija, Estija. Kainų vidurkis 202 EUR/MWh
- Mėlynąją. Lietuva, Latvija, Danija, Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Olandija. Kainų vidurkis 358 EUR/MWh
- Nematomą. Šalys, kurios nedalyvauja Nordpool (Italija, Ispanija, Balkanai ir pan.). Šiokį tokį vaizdą galima susidaryti pvz. iš euenergy.live, bet reikia atsargiai vertinti vienos dienos kainas, kadangi jos kitą dieną gali atrodyti visiškai kitaip.
Taigi Lietuvos kaina yra viena didžiausių ir gerokai didesnė už Pilkąją grupę, bet ji yra niekuo neišsiskirianti iš mėlynosios grupės. Pabandykime paanalizuoti kodėl.
Kadangi dujų kainos pakilimas yra pagrindinė priežastis išaugusiom elektros kainoms, pažiūrėkime kiek dujų naudoja Lietuva ir kitos šalys. Matyti, kad Lietuva atitinka Mėlynųjų šalių profilį pagal naudingųjų iškasenų proporciją (apie 1/3 energijos gaminama deginant dujas, anglis, dyzelį ir pan.). Turime santykinai nemažą atsinaujinančių šaltinių dalį, tačiau visiškai neturime atominės energijos. Mėlynoji zona, turinti mažiausias elektros kainas, beveik negamina elektros iš naudingųjų iškasenų.
Pirmosios dvi išvados:
- Lietuva daug energijos gamina degindama brangias naudingąsias iškasenas
- Lietuva neturi atominės energijos
Antras svarbus momentas – ne kaip elektra pasigamina, bet kiek jos yra pagaminama ir kiek jos reikia iš viso. Ir šiuo atveju Lietuva atrodo ypatingai blogai – esame antri nuo galo Europoje pagal elektros gamybos ir importo santykį. Importuojame 70% visos reikiamos elektros. Latvija pasigamina daugiau nei pusę savo energijos, o Norvegija ir Švedija pasigamina beveik visą sau reikiamą energiją.
Litgrid turi netgi real-time elektros gamybos, sunaudojimo ir importo monitorių:
Trečioji išvada:
- Lietuva turi pirkti beveik visą savo elektros energiją
Trečias svarbus momentas – su kuo šalis turi elektros perdavimo jungtis iš kur ta elektra yra perkama. Šita dalis man sunkiausiai suprantama, jos kompleksiją geriausiai iliustruoja kitas Litgrid žemėlapis:
Lietuva turi elektros linijas su visomis kaimynėmis ir Švedija. Momentiniai srautai nuolat keičiasi, todėl žemėlapio vaizdas nėra labai informatyvus, tačiau Litgrid pateikia faktinių pralaidumų duomenis pagal linijas. Iš grafiko žemiau matyti, kad importo linijos su Rusija ir Baltarusija beveik užsidarė (įdomu būtų suprasti kodėl ne visiškai užsidarė?). Pagrindiniai importo kanalai šiandien Švedija ir Latvija, truputį elektros eksportuojame į Lenkiją (eksporto apimtys į PL gerokai sumažėjo užsidarius RU ir BY kanalams).
Ketvirtoji išvada:
Lietuva nustojo pirkti elektros energiją iš Rusijos ir Baltarusijos.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad dingus RU/BY importo kanalams, importas iš Švedijos padidėjo neryškiai, kadangi linijos pralaidumas yra pilnai išnaudotas. Elektros suvartojimas reikšmingai nepatiko, reikškia daugiau elektros turėjome gamintis patys, o Lietuvos elektros gamybą didinti galima tik deginant daugiau dujų (NB! šiam paskutiniam faktui neturiu duomenų įrodymui, bet tai yra indukcinės logikos išvada).
Darykime penktąją išvadą:
Sumažėjus elektros strautams iš RU/BY – Lietuva turi gamintis daugiau elektros degindama daugiau brangių dujų
Didžiausia mįslė į kurią neturiu atsakymo (manau trūksta gilesnio supratimo apie energijos rinką) – kodėl Lietuva pirkdama elektrą iš šalies, kurioje ji yra pigiausia (Švedijos), turi vieną didžiausių kainų rinkoje? – Jeigu kas nors suprantate – prašau susisiekite ir paaiškinkite. Čia manau įsijungia energijos perkrovos pajamos Litgrid, bet nenoriu spekuliuoti.
Apibendrinkime:
- Lietuva (per)daug energijos gamina degindama brangias naudingąsias iškasenas
- Lietuva neturi atominės energijos
- Lietuva turi importuoti didžiąją dalį elektros energijos
- Lietuva nustojo pirkti elektros energiją iš Rusijos ir Baltarusijos
- Sumažėjus elektros srautams iš RU/BY, ir esant fiksuotam linijos pajėgumui su Švedija, Lietuva turi gamintis daugiau elektros elektros energijos pati degindama dar daugiau brangių dujų
Manau tai paaiškina, kodėl Lietuvos elektros kaina šiuo metu yra viena didžiausių Europoje. Vienintelis neatsakytas klausimas, kodėl importuojant daug elektros iš pigios Švedijos vis tiek mokame tiek daug?
Paskutinėje, trečiojoje dalyje, aptarsiu nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimus ir kaip jie įtakoja galutinę kainą vartotojams.
Jeigu turite klausimų, susisiekime: [email protected] arba LinkedIn