Tai yra paskutinioji mano elektros kainų analizės dalis. Pirmose dalyse stengiausi pateikti faktus ir nemaišyti jų su savo nuomone. Šioje dalyje, noriu viską apibendrinti ir pateikti savo nuomonę. Jeigu neskaitėte ankstesnių dalių pradėkite čia:
- Pirma dalis. Apie kylančias elektros kainas visoje Europoje ir Lietuvoje ir to priežastis.
- Antra dalis. Apie tai, kodėl Lietuvoje elektros kainos augo greičiau nei kitur ir kodėl jos yra aukštesnės nei kitose valstybėse.
- Trečia dalis. Apie tai, kokią įtaką galutinei vartotojo kainai, turi nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai.
Priminsiu, kad elektros kainomis pradėjau domėtis gavęs 3 kartus didesnę elektros sąskaitą nei įpratai (145 vietoj 47 EUR). Nedažnai kas nors per du mėnesius pabrangsta tris kartus, todėl privalėjau suprasti esmines priežastis, kurios gal būt padėtų priimti tinkamus sprendimus. Intuicija sakė, kad priežastys dvi: karas ir elektros rinkos liberalizavimas. Nors intuicija neapgavo, bet viskas pasirodė daug sudėtingiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Priminsi u esminius momentus, kuriuos atradau padaręs šią elektros kainų analizę pirmose trijose dalyse:
- Elektros kainos Nordpool biržoje augo visose šalyse bent 2 kartus, o Lietuvoje jos padidėjo 3 kartus
- Pagrindinė elektros kainų padidėjimo priežastis Europoje – beveik 3 kartus išaugusiu dujų kaina, nes apie ketvirtadalis elektros pagaminama deginant dujas
- Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Lietuva turi didelį elektros energijos deficitą ir apie 70% energijos turi importuoti
- Iki karo, Lietuva daugiau nei pusę energijos importuodavo iš Baltarusijos ir Rusijos, po karo šie importo kanalai beveik išnyko
- Sumažėjusį importą iš Rusijos ir Baltarusijos dalinai pakeitė importas iš Latvijos, tačiau bendrai importo apimtys sumažėjo dėl nepakankamo linijų pralaidumo, todėl Lietuva turėjo pradėti gamintis daugiau energijos pati degindama daugiau brangių dujų (dujos vienintelis būdas Lietuvai trumpu laikotarpiu padidinti savo gamybos pajėgumus)
- Suspėję laiku pasistatyti vietines ar nutolusias saulės elektrines, yra tikrieji laimėtojai. Šių žmonių elektros sąskaitos iki 10 kartų mažesnės nei jų neturinčių ir prie tokių kainų elektrinės statymo kaštai atsipirks ne per 15 metų bet bet 3.
- Elektros rinkos liberalizavimas įvedė didelę atskirtį tarp vartotojų ir jų mokamų kainų. Neturinčių saulės elektrinių žmonių, 1 KWh kaina svyruoja nuo 14 iki 75 cnt. Mokama kaina priklauso nuo kainos fiksavimo fakto ir momento. Fiksavę pernai, moka labai žemas kainas (iki 20cnt.). Fiksavę dabar, moka dvigubai daugiau (~40cnt.). Nefiksavę kainų moka trigubai daugiau.
- Elektros tiekėjai nesupaprastina pasirinkimo vartotojams. Pateikiama aibė planų, su skirtingais metodais apskaičiuojant tikėtiną elektros sąskaitą. Reikia būti ekspertu norint suprasti ir gebėti palyginti kainas. Reguliuotojas turėtų standartizuoti kainų pateikimą vartotojams.
- Biržos kainos planai nėra tik biržos kainos planai. Prie Nordpool kainos reikia pridėti PVM, reikia pridėti 0,07742 ESO/Valstybės dedamąją ir reikia pridėti paslaugos mokestį 0,01-0,03 reikia pridėti fiksuotą 3 EUR mėnesio mokestį, reikia pridėti Elektros energijos vartojimo netolygumo koeficientą Realiai gaunasi Biržos kaina + 50%-60%
- Dabar norint fiksuoti kainą, planai priklauso nuo fiksavo termino. Galutinė kaina bus nuo 0,43 fiksavus 7 metam arba 0.56 fiksavus 2 metams. Galima fiksuoti ir metams už 0,62. Siūlomos fiksuotų planų kainos, lyginant su biržos kainomis, yra labai aukštos. Fiksuoti ar nefiksuoti – loterija. Žmonės neturėtų žaisti loterijos…
Pradėsiu nuo to, kad oho kokia kelionė buvo norint suprasti savo elektros sąskaitą! Laikau save analizės ekspertu, moku efektyviai rinkti ir apdoroti duomenis, bet darant šią analizę sugaišau mažiausiai 20val. Daryčiau išvadą, kad „eiliniam mirtingajam” neįmanoma suprasti už ką ir kodėl jie moka. Vien kiek pastangų reikia, norint suprasti nepriklausomų elektros tiekėjų kainų ir planų pasiūlymus. Reikia daug daugiau skaidrumo, standartizacijos ir komunikacijos iš reguliuojo pusės. VERT pateikia daug analizių ir tyrimų, bet jie gan sausi ir mažai ką paaiškina.
Antras pastebėjimas, kaip nepasisekė dabartinei valdžiai su rinkos liberalizavimo timing’u… Trečiasis liberalizavimo etapas artėja, o kai ateis antrojo etapo kainų perfiksavimas, jeigu situacija rinkoje nebus pasikeitusi – bus daug daugiau daugiau triukšmo. Dabar tik iki ketvirtadalio žmonių pajuto rinkos realybę mokant didžiausias kainas. Trys ketvirtadaliai dar nepajuto pilno efekto. Nemėgstu politikavimo, ir politikos vertinimo, bet garantuoju kad šią valdžią prisimins kaip iškėlusią elektros kainas.
Patį liberalizavimą, man irgi sunku suprasti. Iš vienos pusės idėja graži – įvesti konkurenciją, kuri turėtų sumažinti kainą ir atnešti progreso. Bet kokia konkurencija gali būti, kai visi tikėjai parduoda tą patį produktą, kurį perka iš to pačio tiekėjo už tokią pat kainą, o produkto pristatymui iki namų visi naudoja kitą tiekėją už vienodą pristatymo kainą. Visi gauna tą patį produktą, tuo pačiu būdu – skiriasi tik marža. Vieninteliai konkuravimo ir diferencijavimo metodai – kaip gerai gali padaryti marketingą ir parduoti, bei kaip gražiai moki supakuoti produktą, bei kokį maksimalų antkainį gali užsidėti už įpakavimą. Tai labai neefektyvi konkurencija.
Sumaišykim ne iki galo apgalvotą liberalizavimą su visiškai nepataikytu laiku ir turim situaciją, kai vieni už tą patį produktą moką 15 cnt., o kiti moka 75cnt. – tai didelė atskirtis, žmonės iš esmės neturėjo galimybės rinktis (juolab matant, kaip sudėtinga suprasti elektros rinką), viską nulėmė laikas ir gal būt sėkmė. Numatyti karo nebuvo įmanoma, bet valdžiai įsikišti ir sustabdyti traukinį pamačius, kas darosi rinkoje buvo galima. Žinant padėtį – visi prieš metus būtų statę elektrines, bet jas statė tik labiau pasiturintys ir žaliosios ekonomikos entuziastai. Aš esu labiau laisvosios ekonomikos šalininkas ir manau, kad rinka pati turėtų susireguliuoti, bet kai sumaišomas ne visai tinkamas valdžios sprendimas su labai nevykusia rinkos situacija, rezultatai gaunasi destruktyvūs, todėl, retai išgirsit mane tai sakant, manau, kad valdžia turėtų įsikišti. Prasideda šildymo sezonas, su kelis kart didesnėmis šildymo kainomis, jeigu tai tampa juntama našta mūsų namų ūkiui, tai gali būti nepakeliama našta daugumai mažiau pasiturinčių šeimų.
Ko galima tikėtis toliau? Trumpu laikotarpiu, manau nereikėtų tikėtis, kad rinkos elektros kainos grįš į pradinį lygį, visi žinome situaciją su dujomis Europoje. Geriausiu atveju galima tikėtis šiokio tokio stabilizavimosi. Trumpu laikotarpiu tikėčiausi, valdžios įsikišimo ir rinkos kainų vartotojams išlyginimo, gal būt kompensacijų. Mažų mažiausiai, reikėtų standartizacijos, kaip pateikiamos kainos, kad vartotojams būtų aišku už ką ir kiek jie moka. Vidutiniu laikotarpiu, Lietuvai reikėtų ieškoti būdų ir derėtis, iš kur importuoti elektrą ir už kokią kainą. Perkame daug elektros iš pigiausios šalies, manau turėtų būti diplomatinių ar komercinių būdų galutinės kainos sumažinimui. Ilgu laikotarpiu kryptis aiški – reikia didinti elektros gamybos apimtis iš atsinaujinančių šaltinių, kad kuo mažiau būtume priklausomi nuo importo kainų ir išorinių veiksnių. Mano sprendimas irgi aiškus – jau užsisakiau nutolusią saulės elektrinę (pavėluotai, brangiau, bet manau tai teisingas kelias), nes bet kokie išoriniai sprendimai nebus greiti.
Pabaigai noriu, atkreipti dėmesį, kad visa mano analizė buvo orientuota į buitinius vartotojus. Komerciniai vartotojai Lietuvoje sunaudoja 2 kartus daugiau energijos nei būtiniai vartotojai ir pasekmės ten yra 2 kart aštresnės.
Ačiū, kad skaitėte.
Jeigu turite klausimų, susisiekime: [email protected] arba LinkedIn