Tai yra trečioji istorijos dalis. Jeigu nekaitėte ankstesnių tai pradėkite nuo pirmosios ir antrosios dalių.

Disclaimer. Šioje analizėje naudosiu elektros naudotojų apklausą – kurią atlikau pats tarp savo Facebook ir LinkedIn draugų. Buvo surinktas 101 atsakymas. Imtis yra per maža ir parinkta ne atsitiktiniu būdu, todėl jokiu būdu negalima daryti prielaidos, kad tai atitinka visos Lietuvos vaizdą. Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai ir kainos surinkti iš jų svetainių 2022-10-04d.

Pirmoje dalyje išsiaiškinome, kad elektros kainos augo visur, bet Lietuvoje jos augo sparčiau. Antroje išsiaiškinome priežastis, kodėl Lietuvoje elektros rinkos kaina yra didesnė nei kitose šalyse. Šiandien paanalizuosime, kaip elektros tiekėjų pasirinkimai daro įtaką galutinei vartotojų kainai.

Antros dalies išvadų pakaktų paaiškinti mano elektros sąskaitą, kadangi esu pasirinkęs biržos kainos elektros planą, tačiau noriu šią temą išgvildenti iki galo. Ramybės man nedavė klausimas – kaip mano elektros kaina po kompensacijų yra 0,6 EUR/KWh, kai pvz. kaimynai moka 0,16 EUR/KWh. Nutariau padaryti nedidelį tyrimą ir be didelių investicijų apklausti savo draugus LinkedIn ir Facebook platformose. Surinkau 101 atsakymą.

VERT statistika sako, kad per mėnesį buitiniai vartotojai sunaudoja ~230 GWh elektros energijos ir yra 1,7 mln. objektų, vadinasi vidutinis vieno objekto suvartojimas yra ~138 KWh per mėnesį. Mano asmenis suvartojimas ~250 KWh. Mano apklausos dalyvių vidurkis buvo ~270 KWh.

Jau pirmose diskusijose apie elektros kainas, susidurdavau su žmonėm turinčiais saulės elektrines ir kaip jie girdavosi savo žemomis elektros kainomis. Todėl kitas klausimas buvo – atskirti respondentus į turinčius saulės elektrines ir „eilinius mirtinguosius”:

12 iš 101 atsakiusiojo turėjo saulės elektrinę. Kaip ir tikėjausi – skaičius nebuvo didelis.

Toliau sekė pagrindinis klausimas – Kokia jūsų namų ūkio 1 KWh elektros kaina?

Turinčių saulės elektrinęs vid. elektros kaina buvo 0,18 EUR/KWh, o neturinčių 0,34 EUR/KWh. Didelė dalis turinčių elektrines mokėjo mažiau nei 10 cnt už kilovatlandę elektros, kai tuo tarpu tarp neturinčių tokių nebuvo. Didžioji dalis apklaustųjų visgi mokėjo 20-30 cnt. /KWh, 19% mokėjo daugiau nei 0,5 EUR/KWh. Priminsiu, kad aš mokėjau 0,6 EUR/KWh po valstybės kompensacijos.

Pirmoji išvada:

Saulės elektrinę turėti apsimoka. Dauguma ją turinčių, už elektrą moka 5-15 cnt./KWh

Paprastumo dėlei toliau nagrinėsiu tik respondentų be saulės elektrinių duomenis. Jau prieš apklausą buvo aišku, kad elektros kaina priklausys nuo to ar kaina yra fiksuota ar nefiksuota ir jei fiksuota tai kada fiksuota.

Detalumą teko sumažinti, nes fiksavusių kainą 2022 iki liepos buvo labai mažai.

Hipotezės pasitvirtino – Didžioji dalis fiksavusių kainą pernai – moka iki 0,2 EUR/KWh. Fiksavusių Liepą ir vėliau didžioji dalis moka 0,3 EUR/KWh ir daugiau. Didžioji dalis nefiksavusių kainų moka 0,5 EUR/KWh ir daugiau. Turiu pripažinti, kai kurie rezultatai man kelia daug klausimų – pvz. ar žmonės suprato ką reiškia „fiksuoti kainą”… Pvz. 12% „neva nefiksavusių” kainų mokėjo už elektrą iki 0,3 EUR/KWh – kas neatrodo realu, nes aš pats moku rinkos kainą tai puikiai žinau kokia ji. Bet nesismulkinkime – didžioji dalis atitinka tendenciją.

Trečioji išvada:

Mokama kaina priklauso nuo fiksavimo fakto ir momento. Fiksavę pernai moka labai žemas kainas. Fiksavę dabar moka dvigubai daugiau. Nefiksavę kainų moka trigubai daugiau.

Apklausą dariau, nes nemėgstu pateikti teiginių be įrodymų – dabar galiu drąsiai daryti išvadas – rinkos liberalizavimas įvedė labai didelę atskirtį tarp vartotojų. Vieni sudarę sutartis ir fiksavę kainą anksčiau – moka už elektrą nedaug, kiti sudarę ir fiksavę vėliau moka daug daugiau, o tie kurie nefiksavo kainų šiuo metu moka daugiausiai.

Ketvirtoji išvada:

Elektros rinkos liberalizavimas įvedė labai didelę atskirtį tarp vartotojų ir jų mokamų kainų. Neturinčių saulės elektrinių 1 KWh kaina svyruoja nuo 14 iki 75 cnt.

Taip pat šis mini tyrimas patvirtina kitą mano hipotezę – dauguma žmonių nesusidūrė su tokiu elektros kainų šoku, su kokiu susidūriau aš. Tik ~penktadalis atsakiusiųjų nėra fiksavę kainos ir moka biržos kainą. Tai atsako, kodėl man nebuvo lengva rasti tokių, kurie mane suprastų, kodėl susirūpinau elektros kainomis.

Didelis klausimas – kas dengia skirtumą tarp fiksuotų žemų kainų ir rinkos kainos. Čia spekuliuosiu, nes neturiu inside informacijos, bet jeigu aš steigčiau nepriklausomo tiekimo įmonę – fiksuojant kainas aš jas drausčiau išvestinėm finansinėm priemonėm kaip pvz. SWAP’ais – tada skirtumą tarp biržos ir fiksuotos kainos dengtų finansinė instituciją išleidusi SWAP’ą (aišku jį įsigyti kainuoja daug). Neturint tokio draudimo kainų skirtumą turėtų dengti pati įmonė. Paskaičiuokim:

  • Pvz. Ignitis turi 739 tūkst. objektų
  • Obejktai per mėn sunaudoja mažadaug 128 GWh elektros per mėn.
  • Jeigu rinkos kaina pvz. 0,5 o vidutinė naudotojų mokama kaina 0,3 EUR už KWh
  • Per mėnesį susidarytų 25 mln. EUR

Vėlgi spekuliuosiu, bet manau visi tiekėjai turėjo SWAP’us išskyrus Perlo energija, kas ir galėjo būti tikroji pasitraukimo iš žaidimo priežastis. Turint apsidraudimus nuo kainų svyravimų – toks verslas beveik risk-free.

Kaip jau rašiau, tokie apsidraudimo instrumentai kainuoja nemažai (manau milijonais EUR), todėl bendra kaina varotojams ilgu laikotarpiu vis tiek būtų didesnė negu rinkos kaina. Tokia buvo mano pagrindinė motyvacija rinkos biržos kainos planą. Ilgu laikotarpiu nei bankai, išleidę apsidraudimo instrumentus, nei elektros tiekėjai neeis į nuostolius, todėl dabar prie aukštų rinkos kainų laimi vartotojai, bet arba kitas fiksavimas arba nukritus kainoms – situacija pasikeis.

Pažiūrėkime kokie dabar galimi pasirinkimais vartotojams. Turiu pripažinti visų tiekėjų svetainėse skelbiami pasiūlymai tokie sudėtingi, kad nebūnant kantriu analitiku nežinau kaip juos galima suprasti… Fiksuoti/Nefiksuoti/Namai/Optimalūs/Laisvi/Pažangūs/Stabilūs planai. Kainos nuo… iki… 3mėn biržos vidurkis, 6 mėn biržos vidurkis, 9 mėn biržos vidurkis. Su mėnesio mokesčiu, be mėnesio mokesčio. Vienos/Dviejų laiko zonų. Reguliuotojai – prašau standartizuokite, kaip tiekėjai turi rodyti kainas, kaip pvz. kredito institucijos turi BVKKMN. Jeigu norėčiau parodyti visus galimus variantus, čia būtų 20psl analizė… Todėl standartizuoju ir viską supaprastinu. Pritaikome šias prielaidas:

  • Mėnesio sunaudojimas 250 KWh
  • ESO planas „Namai” su 3 EUR fiksuotu mokesčiu
  • Vienos laiko zonos planas
  • Nordpool paskutinių 3mėn vidurkis (0,462 EUR su PVM)
  • Nėra jokių trumpalaikių akcijų
  • Nėra jokių valstybės kompensacijų
Pasididina

Mano pastebėjimai:

  • Visi planai turi 3 EUR fiksuotą kainą ir 0,07742 EUR dedamąją. (ESO/Valstybės mokesčių dedamoji)
  • Biržos kainos planai papildomai turi tiekėjo Paslaugos kainą per 1 KWh (0,0107 Ignitis, 0,0303 Elektrum, 0,030 Birštono elektra) arba Tiekėjo mėnesio mokestį (3 EUR Enefit – ~0.012 per KWH). Tai ir yra tiekėjo marža biržos planams.
  • Egto biržos planas neturi nei mėnesio mokesčio nei paslaugos kainos. Iš ko jie gyvena? (Skaitytojo komentaras: Suvilioji klientą nes nėra maržos. Po tam tikro laiko keiti abonemento (aptarnavimo) mokestį.)
  • Fiksuotos kainos planai turi fiksuotą elektos kainą, kuri priklauso nuo fiksavimo termino. Ilgiausiai fikstuoja Enefit 84mėn už 0,34; brangiausiai 24 mėn fiksuoja Enefit už 0,52; pigiausiai Elektrum 0,4428. Čia tiekėjų maržų identifikuoti neįmanoma – turėtų priklausyti už kiek pavyko suderėti elektros SWAP’o kainą.
  • Egto ir Birštono elektra neturi fiksuotos kainos planų (neturi pinigų SWAP’ui?)

Jei palygintume siūlomas fiksuotas kainas su biržos kainomis – matytyme, kad jos yra labai aukštos:

Visgi, kai aš rinkausi planą, fiksavo už gerokai pigiau nei dabar, tada man irgi atrodė labai brangu, bet su darbartinėm rinkos kainomis – gal ir nebuvo taip brangu… Tad atsakyti ar fiksuoti ar nefiksuoti labai sudėtinga… Loterija. Arba branz arba pigz…

Skaitytojo komentaras – kad reikia tik fiksuoti, kadangi galima bet kada nesunkiai nutraukti ir pakeisti planą/tiekėją. Turbūt įmanomas kelias, įvertinus nutraukimo kainą, bet tai labai apsunkintų varototojų gyvenimą.

Paskutinės išvados:

Tarp tiekėjų planų ir kainų velnias sprandą nusisuktų. Nėra jokios standartizacijos. Be gilios analizės palyginti kainų beveik neįmanoma. Reguliuotojas turėtų standartizuoti kainų pateikimą vartotojams.

Biržos kainos planai nėra tik biržos kainos planai. Prie Nordpool kainos reikia pridėti PVM, reikia pridėti 0,07742 ESO/Valstybės dedamąją ir reikia pridėti paslaugos mokestį 0,01-0,03 reikia pridėti fiksuotą 3 EUR mėnesio mokestį. Realiai gaunasi Biržos kaina + 50%

Fiksuotų kainų planai priklauso nuo fiksavo termino. Galutinė kaina bus nuo 0,43 fiksavus 7 metam arba 0.56 fiksavus 2 metams. Galima fiksuoti ir metams už 0,62.

Siūlomos fiksuotų planų kainos yra labai aukštos. Fiksuoti ar nefiksuoti – loterija. Žmonės neturėtų žaisti loterijos…

Apibendrinkime:

  • Tie, kas turėjo finansines galimybes ir laiku pasistatė saulės elektrines yra tikrieji laimėtojai. Už elektrą moka pigiausiai
  • Elektros rinkos liberalizavimas įvedė labai didelę atskirtį tarp vartotojų ir jų mokamų kainų. Neturinčių saulės elektrinių žmonių 1 KWh kaina svyruoja nuo 14 iki 75 cnt. Mokama kaina priklauso nuo fiksavimo fakto ir momento. Fiksavę pernai, moka labai žemas kainas. Fiksavę dabar, moka dvigubai daugiau. Nefiksavę kainų moka trigubai daugiau.
  • Tarp tiekėjų planų ir kainų velnias sprandą nusisuktų. Reikia būti ekspertu norint suprasti ir gebėti palyginti kainas. Reguliuotojas turėtų standartizuoti kainų pateikimą vartotojams
  • Biržos kainos planai nėra tik biržos kainos planai. Prie Nordpool kainos reikia pridėti PVM, reikia pridėti 0,07742 ESO/Valstybės dedamąją ir reikia pridėti paslaugos mokestį 0,01-0,03 reikia pridėti fiksuotą 3 EUR mėnesio mokestį, reikia pridėti elektros energijos vartojimo netolygumo koeficientą Realiai gaunasi Biržos kaina + 50%-60%
  • Dabar norint fiksuoti kainą, planai priklauso nuo fiksavo termino. Galutinė kaina bus nuo 0,43 fiksavus 7 metam arba 0.56 fiksavus 2 metams. Galima fiksuoti ir metams už 0,62. Siūlomos fiksuotų planų kainos, lyginant su biržos kainomis, yra labai aukštos. Fiksuoti ar nefiksuoti – loterija. Žmonės neturėtų žaisti loterijos…

Artimiausiomis dienomis paskutinė dalis – epilogas, apie tai ką daryti su visa šia informacija.

Jeigu turite klausimų, susisiekime: [email protected] arba LinkedIn

Tags:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *